Labas, aš Dovilė!
Fotografija į mano gyvenimą atėjo kaip gilus poreikis sustoti ir įsiklausyti į dabarties akimirką. Fotoaparatas man yra tikras magas, gebantis sustabdyti tai, kas nepagaulu: jausmus, ryšius, atmosferą, prasmę, akimirkas, kuriose atsiskleidžia mūsų vidinės būsenos, etapai ir pats gyvenimas. Nuotrauka tampa tiltu tarp išorinio ir vidinio pasaulio – langu į praeitį ir durimis į sąmonės bei pasąmonės erdves, kurias dažnai pamirštame.
Yra riba, kai baigiasi forma ir atsiveria vidinės gelmės. Man įdomu, kas slypi už to, kas regima. Kai fotografuoju – klausausi erdvės, kuri atsiveria ir kalba. Fotografija – tai jautrus buvimas su tuo, kas tuo metu reiškiasi žmoguje, aplinkoje, santykyje, gamtoje. Taip, lyg poetė ar tapytoja, perteikiu akimirką, kurioje atsiskleidžia žmogaus esmė ir gyvas, tikras buvimas, gyvas ryšys, ir santykis.
Savęs priėmimo ir meilės sau temos mane lydi nuo pat gimimo. Į šį pasaulį atėjau su ypatybe, žmonių vadinama „kiškio lūpa“, kuri ilgą laiką buvo mano asmenine kelione į savęs pažinimą ir priėmimą. Dabar jaučiu ir žinau, kad tai, ką vadiname trūkumais, gali tapti mūsų didžiausiomis dovanomis. Mano patirtis išmokė klausytis ir matyti kitus širdimi. Šiandien galiu tau drąsiai pasakyti: viskas, ką tu atsinešei į šį pasaulį, yra tavo unikali ir nepakartojama dovana.
Vanduo ir Watsu praktikos padėjo man aiškiau suprasti kūno kalbą bei jo vidinį ritmą. Per jas atradau, kiek išminties ir subtilių istorijų slypi mūsų kūnuose. Šios patirtys įsiliejo į fotografiją – ne tik matau ir jaučiu erdvę, puikias kompozicijas, bet ir užčiuopiu tai, kas slypi už regimybės. Fotografuodama kuriu palaikančią, atvirą erdvę, kurioje lengva atsipalaiduoti ir leisti skleistis vidiniam pasauliui – autentiškam, gyvam ir kvėpuojančiam sava tiesa
Mano fotografija – tai jautrus žvilgsnis į žmogaus vidinį pasaulį ir ryšius, kuriuos kuriame vieni su kitais. Fotosesijose atveriu erdvę, kurioje natūraliai skleidžiasi autentiškumas, vidiniai virsmai ir svarbiausi gyvenimo etapai. Kiekvienas kadras tampa gyvu jūsų istorijos atspindžiu – akimirka, į kurią norisi grįžti.
